Nuo beelės žmonių iki primityvių žmonių, protingų žmonių, o po to iki šiuolaikinių žmonių, mes patyrėme ilgą evoliuciją, kad taptume tuo, kuo esame dabar. Evoliucija skamba kaip senovės reiškinys, tarsi tai nutiktų tik žmogaus protėviams prieš milijonus metų. Tačiau evoliuciniai genetikai nustatė, kad žmonės vis dar išgyvena paprastą evoliuciją dėl genų mutacijos. Paprasta evoliucija yra geno mutacija, ty atsitiktinis geno pasikeitimas DNR replikacijos procese.
Tėvai perduos genus, nešiojančius tam tikrus bruožus savo palikuonims. Šie genų perdavimo gali atsirasti per natūralią atranką. Dominuojančių genų nešėjai gali išgyventi, prisitaikyti prie aplinkos ir geriau daugintis. Nuo žmonių, vaikščiojančių vertikaliai ant dviejų kojų, iki erelių, plaukiojančių atvirais sparnais, kiekvienos rūšies prisitaikymą galima atsekti iki dominuojančių genų paveldėjimo kartoms.
Neandertaliečiai gyveno maždaug prieš 2,6–11700 metų. Per ilgą evoliucijos istoriją išnyko daug artimų žmonių giminaičių, įskaitant neandertaliečius, palikdami mus gyventi ir daugintis šiame pasaulyje. Tai verčia žmones galvoti, ar dėl to, kad mums pasisekė, ar mes skiriamės nuo artimų giminaičių, kad gamta mus renkasi?
Norėdami tai padaryti, mokslininkai išanalizavo žmonių metabonomiką, šimpanzes ir makakas raumenyse, inkstuose ir trijuose skirtinguose smegenų regionuose. Rezultatai parodė, kad šiuolaikinio žmogaus išlikimo priežastis yra genomo mutacija ir adenilato lyase stabilumo sumažėjimas, dėl kurio sumažėja purino sintezė. Tačiau mutacija neįvyko neandertaliečiams, todėl mokslininkai mano, kad mutacija paveikė smegenų audinio metabolizmą, taip skatindama šiuolaikinių žmonių evoliuciją į nepriklausomą rūšį.
Adenilato lyazė yra fermentas, dalyvaujantis purino sintezėje DNR. Ši mutacija pakeis aminorūgštis adenilato lyazėje, o tai labai sumažina adenilato lyase aktyvumą ir stabilumą ir lemia purino koncentracijos sumažėjimą žmogaus smegenyse.
Dar svarbiau, kad ši mutacija pasireiškia tik žmonėms, o ne kitiems primatams ar neandertaliečiams. Įvedant mutaciją į pelės genomą, mutavusios pelės gamino mažiau purino, o protėvių geno įvedimas į žmogaus ląsteles sukėlė akivaizdžius medžiagų apykaitos pokyčius, kurie tvirtai įrodė, kad mutacija iš tikrųjų yra žmogaus metabolizmo ypatumo priežastis.
Nors nėra tikro neandertaliečių kaip mokslinių tyrimų objekto, mokslininkai patikrino hipotezę pelių ir ląstelių modeliuose ir veiksmingai numatė šiuolaikinių žmonių medžiagų apykaitos savybes. Šiuo metu šis tyrimas skelbiamas "eLife" žurnale. Tikimės, kad ateityje šis tyrimas gali suteikti daugiau įdomių išvadų žmonėms.
